Demencija yra progresuojanti neurologinė liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga dažnai siejama su užmaršumu ir pažinimo funkcijų silpnėjimu, tačiau ankstyvieji simptomai gali būti subtilesni ir lengviau nepastebimi. Supratimas apie ankstyvuosius demencijos simptomus yra būtinas, kad būtų galima nustatyti galimus atminties sutrikimus ir pažintines problemas.
Kas yra demencija?

Demencija nėra specifinė liga, o bendras terminas, apibūdinantis daugybę simptomų, kurie paveikia atmintį, mąstymą ir socialinę elgseną. Kodėl Lietuvoje ir visame pasaulyje demencija tampa vis aktualesne tema, kalbama ne tik dėl didėjančio sergamumo, bet ir dėl sunkumų, su kuriais susiduria tiek pacientai, tiek jų šeimos.
Ankstyvieji demencijos požymiai

Demencijos simptomai gali būti skirtingi ir dažnai pasireiškia labai pamažu. Pirmieji požymiai, kurie gali būti lengvai nepastebimi, apima:
Atminties sutrikimai
Trumpalaikė atmintis: Vienas iš pirmųjų simptomų yra trumpalaikės atminties praradimas. Pacientai gali pamiršti neseniai įvykusius įvykius, pokalbius arba užduotis. Pavyzdžiui, gali pamiršti, kur paliko daiktus, arba negali prisiminti, ką valgė pusryčiams.
Pasikartojantys klausimai: Dažnai asmuo, patiriantis demenciją, gali nuolat klausti tų pačių klausimų, nepriklausomai nuo to, kiek kartų buvo atsakyta.
Orientacijos praradimas
Krypties praradimas: Pacientai gali prarasti gebėjimą orientuotis pažįstamose vietose. Pavyzdžiui, jie gali pasiklysti net ir grįžtant namo ar nesugebėti prisiminti, kaip patekti į savo mėgstamą parduotuvę.
Data ir laiko supratimas: Pažintiniai sutrikimai gali apimti disorientaciją laiku. Asmuo gali pamesti supratimą apie metų laiką, mėnesius ar net metus.
Kalbos sutrikimai
Sunku rasti žodžius: Kalbos gebėjimai gali būti paveikti, ir pacientas gali patirti sunkumų prisimindamas įprastus žodžius arba gali kalbėti lėtai ir su pertraukomis.
Įprastų frazių pasikartojimas: Asmuo gali kartoti tas pačias frazes arba žodžius, nesugeba rasti alternatyvių išraiškų.
Tas paties turinio interpretavimas
Sunkumai su užduotimis: Įprastos užduotys, tokios kaip pirkimas parduotuvėje arba maisto gaminimas, gali tapti sudėtingos. Pacientas gali nesugebėti planuoti ir vykdyti veiksmų, kurie anksčiau buvo paprasti.
Emociniai ir socialiniai pokyčiai
Nuotaikos svyravimai: Asmenys, kurių pažintinės funkcijos silpnėja, gali tapti labiau dirglūs, nusiminę ar neramūs. Dažnai jiems sunku užmegzti socialinius ryšius, nes jie gali nesugebėti sekti pokalbio arba prisiminti žmonių vardus.
Socialinio gyvenimo sumažėjimas: Dėl emocinių pokyčių ir sunkumų su komunikacija asmuo gali pradėti vengti socialinių situacijų, o tai gali sukelti izoliaciją.
Kaip atpažinti ankstyvuosius demencijos simptomus?

Atpažinimas yra pirmas žingsnis pagalbos teikimo procese. Jei pastebite šiuos simptomus, svarbu kalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.
Stebėsena ir įžvalgos
Išsami pastaba: Įvardykite ir užfiksuokite simptomus, jų dažnumą bei poveikį kasdieniam gyvenimui.
Familiarių ir draugų nuomonė: Dažnai šeimos nariai gali geriau pastebėti pokyčius elgesyje ir pažinimo funkcijose, todėl svarbu su jais pasitarti.
Profesionalus vertinimas
Neurologinių specialistų konsultacija: Jei simptomai yra sunkūs arba nuolat blogėja, reikėtų pasikonsultuoti su neurologu ar psichiatru, kuris gali atlikti išsamią diagnozę ir pasiūlyti gydymo galimybes.
Psichologiniai testai: Specialistai gali atlikti įvairius testus, kad įvertintų atminties ir pažinimo funkcijas, ir nustatytų, ar simptomai atitinka demencijos kriterijus.
Demencija yra sudėtinga ir dažnai klaidinanti liga, kurios pirmieji požymiai gali būti pašaliniai ir nematomi, tačiau supratimas apie ankstyvuosius simptomus gali padėti išsaugoti gyvenimo kokybę ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms.