Depresija yra sudėtinga emocinė būklė, kuri gali turėti rimtų pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Nors beveik visi kartais jaučiame liūdesį ar nuovargį, svarbu atskirti šiuos momentinius jausmus nuo ilgalaikių depresijos simptomų, kurie gali reikšti gilesnes problemas. Laiku atpažinus šiuos ženklus, galima kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
Emocinės depresijos symptomai

1. Nuolatinis liūdesys
Nuolatinis liūdesys yra vienas iš ryškiausių depresijos simptomų. Tai neapsiriboja laikinais jausmais – žmogus gali jaustis apatiškas, neturintis jėgų džiaugtis gyvenimu ar mėgstama veikla. Jei liūdesys trunka daugiau nei dvi savaites, tai gali būti signalas, kad reikalinga profesionali pagalba.
2. Prarasta interesų ir malonumo jausmas
Prarasta interesų ir malonumo jausmas gali paveikti net ir pačius mėgstamiausius pomėgius. Žmogus gali jaustis, lyg jis nebematytų prasmės veikti tai, kas anksčiau teikė džiaugsmo. Tai gali būti ženklu, kad emocinė būsena blogėja.
3. Energijos stoka
Energijos stoka – tai ne tik fizinis nuovargis, bet ir emocinė išnaudojimo būsena. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali jausti, kad net ir kasdienės užduotys tampa neįveikiamos. Jie gali jaustis taip, tarsi viskas būtų per sunku ir reikalaujantis daugiau jėgų, nei jie turi.
4. Pakeistos miego įpročių
Pakeistos miego įpročių gali pasireikšti nemiga, pernelyg dideliu miego poreikiu arba miego kokybės pablogėjimu. Žmonės dažnai praneša, kad miegas yra neramus, o pabudę jaučiasi nesugebantys atsipalaiduoti. Tai gali sukelti dar didesnį nuovargį ir liūdesį.
5. Pakeistos apetitą ir svorį
Pakeistos apetitą ir svorį taip pat gali būti depresijos simptomai. Kai kuriems tai gali reikšti, kad jie praranda apetitą ir svorio netekimą, o kiti gali priešingai – pradėti persivalgyti ir priaugti svorio. Šie pokyčiai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
6. Sumažėjęs savęs vertinimas
Sumažėjęs savęs vertinimas ir kritika sau yra dažni depresijos simptomai. Žmonės gali jaustis beverčiais, kaltinti save dėl dalykų, kurie yra už jų kontrolės ribų, ir patirti ypač žemos savivertės jausmus. Tai gali lemti nesaugumą ir socialinį atitolimą.
7. Sutrikusi koncentracija ir sprendimų priėmimas
Sutrikusi koncentracija ir sprendimų priėmimas gali pasireikšti nuolatiniais sunkumais susikaupti ar tinkamai mąstyti. Žmonėms gali būti sunku prisiminti detales, ir netgi paprasti sprendimai gali pasirodyti sudėtingi. Dėl to gali kilti frustracija ir dar labiau pablogėti emocinė būsena.
8. Beviltiškumo jausmas
Beviltiškumo jausmas yra jausmas, kad nėra jokios galimybės pagerėti, ir kad situacija niekada nesikeis. Tai gali sukelti norą atsikratyti sunkių jausmų per įvairius būdus, kartais ir pražūtingais. Tokie jausmai gali būti labai pavojingi ir reikalauja nedelsiant suteikti pagalbą.
9. Fizinis diskomfortas
Fizinis diskomfortas – tai gali būti galvos skausmai, raumenų skausmai ar virškinimo problemos, kadangi depresija gali paveikti ir fizinę sveikatą. Dažnai žmonės nesuvokia, kad šie simptomai gali būti susiję su emocine būsena, ir neranda priežasties, dėl kurios jie jaučiasi taip blogai.
10. Socialinis atitolimas
Socialinis atitolimas gali pasireikšti, kai žmogus pradeda vengti socialinių situacijų, anksčiau mėgiamų veiklų ir net artimųjų. Tai gali sukelti jausmą, kad žmogus yra izoliuotas ir vienišas, kas gali dar labiau stiprinti depresines nuotaikas.
Depresijos simptomų atpažinimas

Pripažinimas, kad jaučiatės prastai, gali būti sudėtinga užduotis, ypač kai visuomenė dažnai skatina susidoroti su sunkumais savarankiškai. Tačiau tai, kad pastebėjote šiuos simptomus, yra pirmas žingsnis link sveikimo. Svarbu užmegzti atvirą dialogą su savimi, artimaisiais ar specialistais apie tai, ką jaučiate.
Mokykitės atpažinti, kas gali sukelti jūsų simptomus, ir užsirašykite, kaip dažnai jie pasireiškia. Tokie žingsniai padės jums geriau suprasti savo emocinę būklę ir veikti atitinkamai. Be to, kad būtumėte sąmoningi apie save ir savo jausmus, svarbu žinoti, kad pagalba visada yra pasiekiama ir nėra nieko gėdingo ieškoti pagalbos.