Dislipidemija yra sutrikimas, susijęs su netinkamu lipidų, tokių kaip cholesterolio ir trigliceridų, lygiu kraujyje. Tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiame straipsnyje nagrinėsime dislipidemijos simptomus ir klausimą, ar aukštas cholesterolio kiekis visada jaučiamas.
Kas yra dislipidemija?

Dislipidemija apima įvairias lipidų apykaitos sutrikimų formas, dažniausiai tai yra padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis kraujyje. Cholesterolis yra būtinas organizmo dalis, dalyvaujantis ląstelių struktūros, hormonų ir vitaminų formavime. Tačiau per didelis cholesterolio kiekis gali prisidėti prie aterosklerozės, širdies ligų ir kitų sveikatos sutrikimų.
Dislipidemijos tipai
Yra keli dislipidemijos tipai, įskaitant:
– **Hiperkolesterolemija**: tai būklė, kurioje yra per daug MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolio, dažnai vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu.
– **Hipertrigliceridemija**: šiuo atveju padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje.
– **Hipokanalipidemija**: tai sąlyga, kai žemas DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekis, laikomas „geru“ cholesteroliu.
– **Mišri dislipidemija**: kai sutrikimai derinami, pavyzdžiui, padidėjęs MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Dislipidemijos simptomai

Būdami lėtina liga, dislipidemija gali neturėti akivaizdžių simptomų. Labai dažnai žmonės gali net neįtarti, kad turi problemų, kol nepatiria rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau yra keletas simptomų ir ženklų, kurie gali rodyti lipidų disbalansą.
Simptomai, susiję su aukštu cholesterolio kiekiu
1. **Aterosklerozė**: Padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti arterijų sukietėjimą ir susiaurėjimą, kurie gali pasireikšti krūtinės skausmais (angina) ar net širdies priepuoliu.
2. **Pėdų ir rankų skausmas**: Kraujotakos sutrikimai dėl arterijų užsikimšimo gali sukelti skausmą ir tirpimą galūnėse, ypač fizinio krūvio metu.
3. **Simptomai, susiję su prasta kraujo apytaka**: Tai gali pasireikšti šaltomis rankomis ir kojomis, mėlynėmis ar žaizdomis, kurios lėtai gyja.
Kiti galimi požymiai ir komplikacijos
– **Xanthomas**: tai riebaliniai dariniai, kurie gali pasirodyti ant odos, ypač aplink akis, alkūnes ir kelius.
– **Kalcifikacija**: Aukštas cholesterolio kiekis gali sukelti kalcio nusėdimą arterijose, kuris gali būti matomas atlikus rentgeno ar ultragarsinį tyrimą.
Aukštas cholesterolio kiekis: ar jis visada jaučiamas?

Aukštas cholesterolio kiekis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes jis gali nesukelti jokių simptomų, kol nepasireikš rimtesni sveikatos sutrikimai. Daugelis žmonių, turinčių dislipidemiją, gali jaustis visiškai sveikais ir net nesusimąstyti apie savo lipidų lygį.
Reguliarių tyrimų svarba
Norint nustatyti cholesterolio lygį ir išvengti komplikacijų, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Rekomenduojama, kad suaugę žmonės nuo 20 metų amžiaus kas 4–6 metus pasitikrintų lipidų profilį. Asmenims, turintiems genetinį polinkį ar kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tyrimus gali prireikti atlikti dažniau.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nors aukštas cholesterolio kiekis gali būti asociatyvus su genetiniais veiksniais, gyvenimo būdas taip pat turi didelę įtaką.
Gyvenimo būdo veiksniai
– **Mityba**: Riebios, sočiųjų riebalų turinčios dietos gali padidinti MTL cholesterolio kiekį. Reguliariai vartojant vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus ir sveikus riebalus, galima padėti palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
– **Fizinis aktyvumas**: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti MTL ir padidinti DTL cholesterolio lygį.
– **Svorio kontrolė**: Kuo didesnis kūno svoris, tuo didesnė rizika susirgti dislipidemija. Numesti svorio gali padėti normalizuoti cholesterolio lygį.
Klausimas, ar aukštas cholesterolio kiekis visada jaučiamas, yra itin aktualus, nes tai gali turėti įtakos daugelio žmonių sveikatai. Supratimas apie dislipidemijos riziką ir tiek simptomų atpažinimas, tiek reguliarių tyrimų atlikimas yra būtini žingsniai siekiant užtikrinti geresnę sveikatą.