Fenilketonurija (PKU) yra reta, tačiau rimta paveldima liga, kurią sukelia organizmo gebėjimo apdoroti amino rūgštį fenilalaniną sutrikimas. Ši liga, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant intelektinį atsilikimą ir neurologinius sutrikimus. Siekiant geriau suprasti šį sutrikimą, svarbu žinoti apie jo simptomus, diagnozę ir tinkamo gydymo galimybes.
Fenilketonurijos simptomai

Fenilketonurija paprastai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Tačiau, jei liga nėra diagnozuota ir atsiranda pasekmių, gali pasireikšti įvairių simptomų.
Pirmieji simptomai ir neurologinės problemos
Pirmieji fenilketonurijos simptomai dažnai pasireiškia šešių mėnesių amžiuje, tačiau kartais jie gali pasirodyti vėliau. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima:
– **Intelekto sutrikimai**: Neišgydyta fenilketonurija gali sukelti sunkius intelektinius sutrikimus. Vaikai gali pasirodyti lėti intelektualiniuose procesuose ir turėti sunkumų mokantis.
– **Psichomotoriniai sutrikimai**: Vaikams gali pasireikšti motorinės veiklos vėlavimas, sunkumai valdant judesius, pavyzdžiui, nuskaitymą ar rašymą.
– **Emociniai ir elgesio sutrikimai**: Fenilketonurija gali turėti įtakos vaiko emocinei būklei. Tai gali pasireikšti kaip sujaudinimas, depresija ar agresyvumas.
Fiziniai simptomai
Be neurologinių sutrikimų, fenilketonurija gali sukelti ir fizinius simptomus, kurie gali apimti:
– **Vėmimas ir apetito stoka**: Vaikams gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Dažnai jie gali atsisakyti valgyti.
– **Pilkasis odos atspalvis**: Dėl fenilalanino kaupimosi organizme gali atsirasti aiškūs odos pokyčiai.
– **Kojų ir rankų drebulys**: Kitos motorinės problemos gali pasireikšti kaip drebulys ar nenormalūs judesiai.
Paveldimumas ir diagnozė

Fenilketonurija yra paveldima autosominė recesyvinė liga, o tai reiškia, kad patologiška geno versija turi būti paveldėta abiejų tėvų, kad liga išsivystytų.
Diagnostiniai metodai
PKU diagnozuojama per naujagimių atrankos testus, kurie atliekami per pirmąsias gyvenimo savaites. Dažniausiai naudojamos šios metodikos:
– **Kraujo tyrimai**: Atlikus kraujo tyrimą, galima nustatyti fenilalanino kiekį kraujyje. Jeigu jo kiekis viršija normalias ribas, tėvams gali būti rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu.
– **Genetiniai testai**: Jei nustatomas padidėjęs fenilalanino kiekis, gali būti atliekami papildomi genetiniai tyrimai siekiant patvirtinti ligą.
Ką daryti? Gydymo galimybės

Fenilketonurija gali būti valdomas, tačiau svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau po diagnozės. Svarbiausi gydymo aspektai apima:
Specializuota dieta
– **Amino rūgščių papildai**: Kadangi pacientai turi ribotą fenilalanino suvartojimą, jiems dažnai skiriami specializuoti amino rūgščių papildai, kurie padeda užtikrinti, kad jie gautų reikalingas maistingąsias medžiagas.
– **Maisto produktų pasirinkimas**: Dėl savo sudėties, pacientams rekomenduojama valgyti maisto produktus, kurie yra mažai fenilalanino, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, specialias dietines formules.
Nuolatinis stebėjimas
– **Reguliarūs medicininiai patikrinimai**: Pacientams svarbu periodiškai tikrinti fenilalanino lygį kraujyje ir stebėti bendrą sveikatos būklę, kad būtų galima laiku atlikti reikiamus gydymo pakeitimus.
– **Psichologinė parama**: Kadangi fenilketonurija gali turėti įtakos psichologinei sveikatai, vaikai ir jų šeimos dažnai benefitų iš psichologinės konsultacijos.
Išvados
Fenilketonurija yra sunki paveldima liga, kuri reikalauja ankstyvos diagnozės ir tinkamo gydymo. Sužinoję apie simptomus ir gydymo galimybes, gydytojai ir tėvai gali bendradarbiauti, kad užtikrintų geriausią įmanomą vaiko sveikatą ir gerovę. Laiku pradėtas gydymas ir tinkama dieta gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir užtikrinti vaikui geresnę ateitį.