Mažakraujystė, arba anemija, yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kurie atsakingi už deguonies pernešimą į audinius. Ši būklė gali sukelti nemažai neigiamų sveikatos pasireiškimų. Susipažinkime su dažniausiai pasitaikančiais mažakraujystės simptomais ir ką daryti, jei pastebėjote šių simptomų.
Mažakraujystės simptomai

Mažakraujystės simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo jos priežasties, trukmės bei sunkumo laipsnio. Žemiau pateikiami pagrindiniai simptomai, kurie gali pasireikšti sergant mažakraujyste.
1. Nuovargis ir silpnumas
Nuovargis yra vienas iš labiausiai paplitusių simptomų, dažnai priskiriamas mažakraujystei. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio organizme, galite jaustis nuolat pavargę ir be energijos. Tai gali paveikti jūsų kasdienę veiklą, profesinę veiklą ir net socialinius santykius.
2. Blyškumas ir odos spalvos pakitimai
Blyškumas, ypač veido, rankų arba kitų kūno dalių odoje, gali signalizuoti, jog trūksta raudonųjų kraujo kūnelių. Odos spalvos pakitimai dažnai gali būti pastebimi net ir aplink akis ar lūpas.
3. Širdies plakimo pokyčiai
Dėl sumažėjusio deguonies lygio, širdis gali pradėti dirbti intensyviau. Galite pastebėti neįprastai greitą širdies plakimą arba širdies ritmo sutrikimus, kuriuos gali lydėti dusulys ar krūtinės skausmas.
4. Dusulys
Dėl sutrikusio deguonies transportavimo, mažakraujystė gali sukelti dusulį, ypač fizinio aktyvumo metu. Tai gali pasireikšti net ir atlikus paprasčiausias užduotis, tokias kaip laipiojimas laiptais ar vaikščiojimas.
5. Galvos svaigimas ir galvos skausmai
Dėl sumažėjusio deguonies tiekimo smegenims, gali pasireikšti galvos svaigimas arba net vėmimas. Kai kurie žmonės taip pat gali jausti galvos skausmus, kurie kartais gali būti stiprūs ir varginantys.
6. Šaltos galūnės
Jei jūsų rankos ir kojos visada jaučiasi šaltos, tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmas stengiasi perorientuoti kraujo srautą. Šaltos galūnės gali rodyti, jog organizmas stengiasi išsaugoti šilumą ir energiją.
7. Nesąmoningi potraukiai
Kai kurie žmonės, sergantys mažakraujyste, gali jausti neįprastus potraukius ne maistui, pavyzdžiui, ledui, purvui ar kriai. Tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų.
Ką daryti pastebėjus simptomus?

Jeigu pastebite menkiausius mažakraujystės simptomus, rekomenduojama atlikti veiksmus, kurie padėtų diagnozuoti ir gydyti šią būklę.
1. Pasitarti su gydytoju
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – kreiptis į gydytoją. Jis atliks kraujo tyrimus ir, remdamasis rezultatais, galės nustatyti mažakraujystės priežastį bei rekomenduoti tinkamą gydymą.
2. Maisto papildai ir dieta
Būtinai atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Jei jūsų mažakraujystė yra dėl geležies trūkumo, gydytojas gali rekomenduoti geležies papildus arba patarti valgyti daugiau geležies turinčio maisto, pavyzdžiui, raudonos mėsos, pupelių, lęšių ir špinatų.
3. Stebėti simptomus
Labai svarbu stebėti simptomus, jų intensyvumą ir pokyčius. Užfiksuokite, kaip jaučiatės, ir pateikite šią informaciją gydytojui, kad jis galėtų pasiūlyti geriausią gydymo planą.
4. Gyvenimo būdo pokyčiai
Stenkitės keisti savo gyvenimo būdą: reguliariai sportuokite, gerkite daug vandens ir kuo mažiau vartokite alkoholio bei kofeino. Taip pat venkite streso, kad sumažintumėte bendrą nuovargio lygį.
Išvada

Mažakraujystė gali turėti rimtų pasekmių, tad svarbu neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į gydytoją. Teisingas gydymas ir sveikas gyvenimo būdas padės atkurti kraujo sudėtį ir pagerinti jūsų savijautą. Rūpinkitės savo sveikata ir nepamirškite, kad mažakraujystė yra gydoma; svarbu tai pastebėti laiku ir imtis atitinkamų veiksmų.